CCJE(2013)4

2013 m. lapkričio 15 d.

KONSULTACINĖ EUROPOS TEISĖJŲ TARYBA

(CCJE)

I. ĮŽANGA

1.      Konsultacinė Europos teisėjų taryba (CCJE), remdamasi Ministrų komiteto jai suteiktais įgaliojimais, nusprendė 2013 metais parengti nuomonę dėl santykių tarp teisėjų ir advokatų siekdama kokybiškesnio ir efektyvesnio teisingumo.

2.      Nuomonė parengta remiantis ankstesnėmis CCJE nuomonėmis ir kitais susijusiais Europos Tarybos dokumentais, ypač Europos chartija dėl teisėjų statuto (1998 m.), Didžiąja teisėjų chartija (angl. Magna Carta of Judges) (2010 m.) ir Ministrų komiteto rekomendacija valstybėms narėms „Dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės“ Rec(2010)12. Taip pat atsižvelgta į Jungtinių Tautų patvirtintus Pagrindinius teismų nepriklausomumo principus (1985 m.) ir Pagrindinius advokatų vaidmens principus (1990 m.), Bangaloro teisėjų elgesio principus (2002 m.) ir Teisminio vientisumo grupės parengtą Bangaloro principų komentarą (2007 m.). Be to, nuomonė paremta Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) darbais, ypač Europos advokatų profesinės etikos kodeksu (1998 m., su 2002 m. ir 2006 m. pakeitimais) ir Europos pagrindinių teisininko profesijos principų chartija (2006 m.).

Joje atsižvelgiama į valstybių atsakymus į klausimyną ir ataskaitą, parengtą mokslo ekspertės p. Natalie FRICERO (Prancūzija), taip pat į 2012 m. lapkričio 7 d. Paryžiuje vykusios konferencijos, kurią organizavo CCJE kartu su Paryžiaus advokatūra, ir 2013 m. birželio 13 d. Paryžiuje vykusios konferencijos, kurią organizavo CCJE, Italijos Aukštoji teisėjų taryba ir Italijos Nacionalinė advokatų taryba, pasiekimus.

Rengdama šią nuomonę, CCJE taip pat konsultavosi su CCBE.

II.    TEISĖJŲ IR ADVOKATŲ VAIDMUO VYKDANT TEISINGUMĄ

3.      Teisinės valstybės turėtų organizuoti savo teismų sistemą taip, kad teisės viršenybė ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms būtų garantuojamos pagal Europos Žmogaus teisių konvenciją (toliau – Konvencija), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktiką. Tiek teisėjai, tiek advokatai turi vaidinti esminį vaidmenį įgyvendinant šį tikslą geriausiu įmanomu būdu.

CCJE jau yra pripažinusi įvairių grupių, įtrauktų į tinkamo teisingumo įgyvendinimo užtikrinimą, bendradarbiavimo ir jų tarpusavio sąveikos esminį vaidmenį. Taigi CCJE savo nuomonės Nr. 12(2009) 10 punkte patvirtino bendrų teisinių principų ir etinių vertybių dalijimosi tarp visų teisiniame procese dalyvaujančių profesionalų būtinybę, kad būtų tinkamai vykdomas teisingumas.

4.      Teisėjai ir advokatai teisiniame procese vaidina skirtingus vaidmenis, tačiau abiejų profesijų indėlis yra būtinas tam, kad ginčai visuose teisiniuose procesuose būtų sprendžiami teisingai, efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.

5.      Jungtinių Tautų Pagrindinių teismų nepriklausomumo principų 2 punkte nustatyta, kad teisėjai bylas nagrinėja nešališkai, vadovaudamiesi faktais ir įstatymais, be jokių apribojimų, netinkamos įtakos, paskatų, spaudimo, tiesioginio ar netiesioginio įsikišimo ar grasinimo, kylančio iš bet kurios šalies ar dėl bet kokių priežasčių. To paties dokumento 6 punkte nurodoma, kad teismų nepriklausomumo principas suteikia teisę teismams ir įpareigoja juos užtikrinti teisingą teismo procesą ir pagarbą bylos šalims. CCJE savo nuomonėje Nr. 1 (2001) pabrėžė, kad teismų nepriklausomumas nėra išimtinė teisė ar privilegija, ginanti teisėjų interesus. Tai teisinės valstybės prielaida ir garantija tiems, kas siekia teisingumo.

6.      Advokatai turi ne tik pareigą ginti savo klientų teises ir interesus, bet taip pat privalo vaidinti esminį vaidmenį sąžiningai vykdant teisingumą. CCBE Europos pagrindinių teisininko profesijos principų chartijos komentaro 6 punkte advokato vaidmuo apibrėžiamas taip: „Advokato, nesvarbu ar tai būtų asmuo, ar korporacija, ar valstybė, vaidmuo – būti patikimu kliento patarėju ir atstovu, trečiųjų šalių gerbiamu profesionalu, būtinu sąžiningo teisingumo vykdymo proceso dalyviu. Apimdamas visus šiuos elementus, advokatas, kuris patikimai tarnauja kliento interesams ir gina kliento teises, taip pat vykdo advokato visuomenėje funkcijas, kurios yra užbėgti už akių ir užkirsti kelią ginčams, užtikrinti, kad ginčai būtų sprendžiami pagal pripažintus civilinės, viešosios ar baudžiamosios teisės principus ir tinkamai atsižvelgiant į teises ir interesus, prisidėti prie teisės vystymo ir ginti laisvę, teisingumą ir teisės viršenybę.“ Kaip teigiama CCBE Europos advokatų profesinės etikos kodekso 1.1 punkte, pagarba advokato profesinei funkcijai yra būtina teisinės valstybės ir demokratijos visuomenėje sąlyga. JT Pagrindiniuose advokatų vaidmens principuose numatyta, kad adekvati žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, į kurias teisę turi visi asmenys, nesvarbu, ar tai būtų ekonominės, kultūrinės ar socialinės teisės ir laisvės, apsauga reikalauja, kad visi asmenys turėtų veiksmingą teisę į nepriklausomo teisininko teikiamas teisines paslaugas. 12 principe nustatyta, kad advokatai visais laikais turi išlaikyti savo, kaip būtinų teisingumo vykdymo atstovų, profesijos garbę ir kilnumą.

7.      Teisėjai ir advokatai, vykdydami savo funkcijas, privalo būti nepriklausomi, taip pat privalo būti nepriklausomi ir vienas nuo kito ir tai turi būti akivaizdu. Kiekvienos profesijos statutai ir etikos principai patvirtina šį nepriklausomumą. CCJE mano, kad toks nepriklausomumas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.

CCJE nurodo rekomendacijos Nr. CM/Rec (2010)12 7 punktą, kuriame teigiama, kad teisėjų nepriklausomumas turėtų būti užtikrintas aukščiausiu galimu lygiu. Advokatų nepriklausomumas turėtų būti užtikrinamas tokiu pat būdu.

8.      CCJE nurodo rekomendacijos CM/Rec(2010)12 12 punktą, kuriame teigiama, kad, nepažeisdami nepriklausomumo, teisėjai ir teismai turėtų palaikyti konstruktyvius darbo santykius su valstybės institucijomis, įtrauktomis į teismų valdymą ir administravimą, taip pat visais specialistais, kurių užduotys susijusios su teisėjų darbu, tam, kad palengvintų veiksmingą ir efektyvų teisingumo vykdymą. Konstruktyvūs santykiai taip pat būtini proceso metu, kad būtų pasiektas teisingas ir veiksmingas teisinio proceso sprendimas.

9.      Gali būti išskiriamos dvi santykių tarp teisėjų ir advokatų sritys:

-     Iš vienos pusės, santykiai tarp teisėjų ir advokatų, kurie kyla iš proceso principų ir kiekvienos šalies taisyklių ir kurie turi tiesioginės įtakos teisminių procesų kokybei ir efektyvumui. Savo išvadose ir rekomendacijose, išdėstytose nuomonėje Nr. 11 (2008) dėl teismo sprendimų kokybės, CCJE atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimų kokybės standartas aiškiai yra daugelio teisminės sistemos dalyvių sąveikos rezultatas.

-     Iš kitos pusės, santykiai, kurie kyla iš teisėjų ir advokatų profesinio elgesio ir kurie reikalauja abipusės pagarbos kiekvienos pusės vaidinamam vaidmeniui ir konstruktyvaus dialogo tarp teisėjų ir advokatų.

III.   PROCESINIŲ SANTYKIŲ, DIALOGO IR BENDRAVIMO PROCESO METU GERINIMAS

10.   Teisėjai ir advokatai dalijasi svarbiausia pareiga, būtent, laikytis proceso taisyklių ir teisingo teismo principų.

CCJE nuomone, konstruktyvūs santykiai tarp teisėjų ir advokatų pagerins proceso kokybę ir efektyvumą. Jie taip pat padeda tenkinti šalių poreikius: bylos šalys tikisi, kad jos ir jų advokatai bus išklausyti ir kad teisėjai ir  advokatai kartu prisidės prie teisingo jų bylos išsprendimo pagal įstatymus ir per protingą terminą.

11.   Tačiau teismo proceso kokybė ir efektyvumas priklauso visų pirma nuo tinkamų proceso įstatymų ir taisyklių dėl principinių civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų proceso aspektų. Valstybės turėtų kurti tokias nuostatas atsižvelgdamos į Konvencijos 6 straipsnį. Į tokių nuostatų kūrimo procesą turėtų būti įtrauktos konsultacijos su teisėjais ir advokatais ne vadovaujantis šių dviejų profesijų interesais, bet siekiant teisingo teisingumo vykdymo. Konsultacijos su teismų klientais taip pat svarbios. Taip pat būtina, kad procesą reguliuojantys teisės aktai būtų reguliariai vertinami ir, kai reikia, atnaujinami ir kad teisėjai, advokatai ir teismų klientai būtų įtraukiami į šį procesą.

12.   CCJE mano, kad tokie įstatymai turėtų numatyti veiksmingas priemones, kaip teisėjams įgyvendinti teisingo teismo principus ir užkirsti kelią perdėtam delsimui ar neteisėtoms vilkinimo taktikoms. Tokie įstatymai turėtų būti gana griežti ir turėtų numatyti aiškius ir teisingus terminus, tačiau taip pat suteikti ir būtino lankstumo.

13.   Proceso taisyklės yra esminis įrankis, suteikiantis galimybę spręsti teisinius ginčus. Proceso taisyklės nustato atitinkamus teisėjų ir advokatų vaidmenis. Siekiant teisingo ir savalaikio bylų sprendimo itin svarbu, kad tiek teisėjai, tiek advokatai gerai išmanytų ir suprastų šias taisykles.

14.   Instituciniu lygmeniu priimtos gairės taip pat galėtų būti naudingos siekiant paskatinti bendradarbiavimą ir dialogą. CCJE mano, kad teismai turėtų skatinti gerosios praktikos, kylančios iš susitarimų tarp teismų ir advokatūros, formavimą. Įvairių formų^[1] susitarimai dėl proceso valdymo ir vedimo yra priimti daugelyje teismų sistemų. CCJE dar kartą patvirtina, kad tokie procesiniai susitarimai turėtų atitikti proceso įstatymus ir turėtų būti paviešinti, kad būtų užtikrintas skaidrumas advokatams ir bylos šalims.

15.   Praktikoje proceso taisyklės, nesvarbu, ar jos susijusios su civilinėmis, baudžiamosiomis, ar su administracinėmis bylomis, dažnai yra sudėtingos ir sudaro sąlygas daugybei proceso stadijų ir tarpinių apeliacijų. Tai gali tapti nepateisinamo delsimo ir didelių išlaidų šalims ir apskritai visai visuomenei priežastimi. CCJE stipriai palaiko pastangas analizuoti ir vertinti valstybėse narėse esančias proceso taisykles ir, kur reikia, formuoti skaidrias ir adekvačias taisykles.

Tarptautinis tiek teisėjų, tiek advokatų keitimasis patirtimi turėtų paspartinti gerosios praktikos proceso srityje plitimą. Tačiau turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas socialines ir teisines valstybių tradicijas.

16.   Vienoda prieiga prie informacijos apie proceso ir materialinę teisę, taip pat prie svarbiausios, teisės principus nustatančios ar keičiančios, teismų praktikos turėtų būti suteikta, kiek įmanoma, ne tik teisėjams, bet ir advokatams. CCJE daro nuorodą į nuomonės Nr. 14 (2011) 24 punktą, kuriame teigiama, kad teismų formuojama teismų praktika arba bent priimami svarbūs teisės principus nustatantys ar keičiantys sprendimai turėtų būti pasiekiami internete: i) nemokamai; ii) lengvai prieinama forma; ir iii) atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą.

17.   Teisėjai ir advokatai privalo bendradarbiauti tenkindami šalių poreikius. CCJE mano, kad šiuo tikslu yra svarbu tobulinti posėdžių organizavimo ir procesinius kalendorius, palengvinti veiksmingą teisėjų ir advokatų bendradarbiavimą šalių labui. Be to, teisėjai ir advokatai privalo bendradarbiauti siekdami palengvinti draugiškus susitarimus šalių naudai. Savo nuomonėje Nr. 6 (2004) CCJE rekomendavo susitarimų dėl draugiško bylų išsprendimo tobulinimą. Bendros mokomosios sesijos gali pagerinti supratimą apie atitinkamą teisėjų ir advokatų vaidmenį ginčus sprendžiant taikiai, taikant taikinimo ar mediacijos procesus.

18.   Būtina sukurti tinkamą bendravimą tarp teismų ir advokatų siekiant užtikrinti proceso spartą ir efektyvumą. CCJE mano, kad valstybės turėtų sukurti sistemas, palengvinančias elektroninį teismų ir advokatų bendravimą, kad būtų pagerintas advokatų aptarnavimas ir kad jie būtų įpareigoti peržiūrėti procesinį bylos statusą. Savo nuomonėje Nr. 14 (2011) dėl teisingumo ir informacinių technologijų CCJE pažymi, kad informacinės technologijos vaidina esminį vaidmenį teikiant informaciją teisėjams, advokatams ir kitiems suinteresuotiems asmenims teisingumo sistemoje, taip pat visuomenei ir žiniasklaidai.

IV. SAVITARPIO SUPRATIMO IR PAGARBOS VIENAS KITO VAIDMENIUI GERINIMAS – ETIKOS PRINCIPAI

19.   Teisėjai ir advokatai turi savo etikos principus. Tačiau keletas etikos principų yra bendri tiek teisėjams, tiek advokatams, pvz., teisės laikymasis, profesinė paslaptis, dorumas ir garbingumas, pagarba bylos šalims, kompetencija, sąžiningumas ir savitarpio pagarba.

20.   Teisėjų ir advokatų etikos principai taip pat turėtų sietis su santykiais tarp šių dviejų profesijų.

Teisėjų atžvilgiu nuomonės Nr. 3 (2002) 23 punkte CCJE yra pareiškusi, kad teisėjai turėtų tinkamai rūpintis visais asmenimis (pavyzdžiui, šalimis, liudytojais, gynėjais) ir neturėtų būti daromas skirtumas, paremtas neteisėtais pagrindais arba kuris nesuderinamas su tinkamu funkcijų vykdymu. Bangaloro principų 5.3 punkte nustatyta, kad teisėjas, vykdydamas savo pareigas, turi skirti pakankamai dėmesio visiems asmenims, pavyzdžiui, bylos šalims, liudytojams, advokatams, teismo personalui ir kolegoms, jų neišskirti remdamasis nereikšmingais pagrindais, neturinčiais esminės reikšmės teisėjo pareigų vykdymui. Teisėjas privalo palaikyti tvarką ir svarstymų garbingumą visuose teismo procesuose ir būti kantrus, orus ir mandagus santykiuose su bylos šalimi, prisiekusiaisiais, liudytojais, advokatais ir kitais, su kuriais turi reikalų.

Dėl advokatų CCBE Europos advokatų profesinės etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3 ir 4.4 punktuose pateikti šie principai: advokatas, kuris dalyvauja byloje, teisme ar tribunole, privalo laikytis elgesio taisyklių, taikomų tame teisme ar tribunole. Advokatas visada privalo rodyti tinkamą dėmesį teisingam proceso vedimui. Advokatas, reikšdamas teismui deramą pagarbą ir mandagiai elgdamasis, garbingai ir drąsiai gina savo kliento interesus, neatsižvelgdamas į savo interesus ir į jokius padarinius sau ar bet kuriam kitam asmeniui. Advokatas neturi pateikti teismui žinomai neteisingos ar klaidinančios informacijos.

21.   CCJE mano, kad santykiai tarp teisėjų ir advokatų turėtų būti paremti abipusiu vienas kito vaidmens supratimu, savitarpio pagarba ir nepriklausomumu vienas kito atžvilgiu.

CCJE atitinkamai mano, kad būtina skatinti dialogus ir keitimąsi nuomonėmis tarp teisėjų ir advokatų nacionaliniu ir europiniu instituciniu lygmenimis jų tarpusavio santykių klausimais. Turėtų būti atsižvelgiama tiek į teisėjų, tiek į advokatų etikos principus. Šiuo tikslu CCJE skatina nustatyti bendrus etikos principus, tokius kaip nepriklausomumo pareiga, pareiga visais laikais palaikyti teisės viršenybę, bendradarbiavimas siekiant užtikrinti teisingą ir greitą proceso vedimą ir nuolatinis profesinis mokymas. Profesinės asociacijos ir nepriklausomi teisėjų ir advokatų valdymo organai turėtų būti atsakingi už šį procesą.

22.   Mokomosiose konferencijose teisėjams ir advokatams turėtų būti nagrinėjami atitinkami jų vaidmenys ir santykiai, siekiant bendro tikslo – skatinti teisingą ir efektyvų ginčų sprendimą, tuo pat metu paisant abiejų pusių nepriklausomumo. CCJE nurodo nuomonės Nr. 12 (2009) 10 punktą, kuriame teigiama, kad, kur tinkama, bendras teisėjų, valstybės prokurorų ir advokatų mokymas bendrų interesų klausimais galėtų padėti siekiant aukščiausios kokybės teisingumo.

23.   Europos Tarybos valstybėse narėse teisėjai priimami į pareigas labai įvairiais būdais. CCJE nurodo CEPEJ ataskaitos „Europos teismų sistemų vertinimas – 2012 m. leidimas“ 11.1 skyrių. Kai kuriose valstybėse teisėjai yra daugiausia parenkami iš patyrusių advokatų. Kitose šalyse teisėjų ir advokatų nesieja bendra karjera. Šiose šalyse savitarpio supratimo tarp šių dviejų profesijų gerinimas yra itin svarbus. Vienas iš galimų būdų skatinti tokį supratimą būtų teisėjų praktikantų stažuotės teisinėse įmonėse, o advokatų praktikantų – teismuose. Taip darant būtina užtikrinti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų laikymąsi ir skaidriai organizuoti stažuotes.

24.   Santykiuose tarp teisėjų ir advokatų visuomet turėtų būti išlaikomas teismo nešališkumas ir nešališkumo įvaizdis. Teisėjai ir advokatai turėtų visiškai aiškiai tai suprasti, o atitinkamos proceso ir etikos taisyklės turėtų saugoti šį nešališkumą.

25.   Tiek teisėjai, tiek advokatai turi saviraiškos laisvę pagal Konvencijos 10 straipsnį.

Tačiau iš teisėjų reikalaujama išsaugoti teismo svarstymų konfidencialumą ir jų nešališkumą, tai, inter alia, reiškia, kad jie turi susilaikyti nuo komentarų apie procesą ir advokatų darbą.

Advokatų saviraiškos laisvė taip pat yra apribota, siekiant išlaikyti, kaip nurodyta Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą[2]. Pagarba kolegoms, pagarba teisinei valstybei ir nešališkas teisingumo vykdymas – CCBE Europos pagrindinių teisininko profesijos principų chartijos principai (h) ir (i) – reikalauja susilaikyti nuo įžeidžiančios kolegų, individualių teisėjų ir teismo proceso bei sprendimų  kritikos.

V. REKOMENDACIJOS

CCJE dar kartą patvirtina, kad „visų specialistų, dalyvaujančių teisiniame procese, dalijimasis bendrais teisiniais principais ir etinėmis vertybėmis yra būtinas siekiant tinkamai vykdyti teisingumą“, ir teikia šias rekomendacijas:

I.       CCJE rekomenduoja valstybėms priimti tinkamas proceso nuostatas, kurios privalo apibrėžti teisėjų ir advokatų veiklą ir suteikti galią teisėjams efektyviai įgyvendinti teisingo teismo principus ir užkirsti kelią šalių  neteisėtoms proceso vilkinimo taktikoms. Ji taip pat rekomenduoja, kad būtų konsultuojamasi su teisėjais, advokatais ir teismo klientais rengiant tokias nuostatas ir kad šie teisės aktai būtų reguliariai vertinami.

II.      CCJE palaiko tarptautinį keitimąsi patirtimi tarp teisėjų ir advokatų siekiant plėsti gerąją praktiką proceso srityje, tačiau kartu atsižvelgiant į skirtingas  socialines ir teisines susijusių valstybių tradicijas.

III.    CCJE rekomenduoja, kad teisėjai organizuotų bylų svarstymus pagal proceso įstatymus ir, konsultuodamiesi su šalimis, sukurtų proceso kalendorius, pvz., apibrėždami proceso stadijas, nustatydami pagrįstus ir tinkamus terminus ir struktūrizuodami rašytinių ir žodinių pareiškimų ir įrodymų pristatymo būdą ir laiką.

IV.    CCJE rekomenduoja plėsti bendravimo tarp teisėjų ir advokatų ribas. Teisėjai ir advokatai privalo turėti galimybę bendrauti visose proceso stadijose. CCJE mano, kad valstybės turėtų sukurti sistemas, palengvinančias elektroninį bendravimą tarp teisėjų ir advokatų.

V.     Siekiant patenkinti šalių poreikius, CCJE rekomenduoja plėtoti susitarimus dėl draugiško ginčų sprendimo. Ji mano, kad tinkamas teisėjų ir advokatų vaidmenų draugiškai sprendžiant ginčus taikinimo ar mediacijos būdu suvokimas yra esminis faktorius plėtojant šį būdą ir kad, kiek įmanoma, turėtų būti rengiamos bendros mokymo apie įvairius draugiškus ginčų sprendimo būdus sesijos.

VI.    CCJE rekomenduoja plėtoti dialogus ir keitimąsi nuomonėmis tarp teisėjų ir advokatų instituciniu lygmeniu (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu) jų tarpusavio santykių tema, atsižvelgiant tiek į teisėjų, tiek į advokatų etikos principus. Toks dialogas turėtų pagerinti savitarpio supratimą ir pagarbą kiekvienos pusės vaidmeniui, nepažeisdamas teisėjų ir advokatų nepriklausomumo.

VII.  CCJE mano, kad, kur tinkama, bendri teisėjų ir advokatų mokymai bendromis juos dominančiomis temomis gali pagerinti proceso kokybę ir efektyvumą.

.